Monday, 4 April 2011

Gyvenu

Tylu... nors ne, ciulba begales paukstuku, ka nors veikdamas ju nebegirdi, bet dabar, vakare, atsisedus prie lauzo pauksciai suspindi visu saumumu. Ant galingo maumedzio prie namo stebiu penkis varnenus - stai jie dainininkai, tik idomu kodel nelyginis skaicius...

Taigi, pries savaite pavyko iskeliaut neribotu nemokamu atostogu. Sake paskambins, kai bus darbo, bet sia sekunde meldziu ugnies dieva, kad to skambucio nebutu iki rudens. Pasinaudojes proga ir pabandziau persikraustyt i sodyba. Labai gaila, kad  Aistei i darba vis tik reikia, tad siuo metu gyvenu cia vienas. Na ir? Ogi jausmas beprotiskai fantastiskas. Tyras oras, gamta, pauksciai - atgaiva protui ir kunui.

Niekur neskubu, visus darbus darau letai, daznai prisedu tiesiog pabendraut su gamta ir kuri laika relaksuoju. Siaip jau nesu darboholikas, bet viskas ka darau cia - lieka man. O, tai nuostabus jausmas, sis fizinis darbas teikia begalini malonuma. Ypac dabar, sedint atsipalaidavus prie ugnies, galvoju, kad si diena gal ir ne pati geriausia gyvenime, bet be jokios abejones - nuostabi.

Tiesa, atsiprasau uz svepla irasa, mano ismaniakas, koks ir nuostabus bebutu, su lietuviskom raidem nedraugauja.

Siandien pusdieni praleidau konstruodamas indeniska pirti ( todel ir ugnis ), fotoreportaza parengsiu kiek veliau. Gavosi gan neblogai, tik dar nezinau ar tikrai uzteks tos silumos. Ta proga tikiuosi isbandyti ir naujaji tvenkini, tik vandens jame rodos ne daugiau metro :)

No comments:

Post a Comment