Kasam tvenkinį

Ilgokai nerašiau, net nežinau kodėl, nes darbai vyko gan sparčiu tempu. Pabandysiu prisivyti žiemos sezono metu.

O štai šis įrašas apie tvenkinio kasimo subtilybes Lietuvoje.

Taigi, vietą tvenkiniui turim jau padiktuotą gamtos - čia lyg ir jokių problemų, tad tiesiog pradėjau skambinti įvairiems prūdkasiams ir tartis. O čia netikėtumas: visokio plauko prūdkasių Lietuvoje devynios galybės, bet sutitarti ( net nesiderant ) nė su vienu iš jų iš esmės neįmanoma.
Scenarijus daugmaž toks:

Pirmas mano skambutis:
- Kasat tvenkinius?
- Žinoma, tik reik atvažiuot apžiūrėt
- Tai tariamės tada šią savaitę kai jum bus patogu?
- Jokių problemų, paskambinsim po kelių dienų

Antras mano skambutis: ( kitą savaitę )
- Tai nepaskambinot kaip tarėmės, ar viskas gerai?
- Jo jo jo, tik darbai užpuolė, tariamės šiai savaitei gal?
- Gerai, laukiu jūsų skambučio

Trečias mano skambutis: ( dar kitą savaitę )
- Tai nepavyko aną savaitę jums, kaip ar dar galit?
- Ai, žinot, gal galėtumėt su kitais tartis, mes nelabai galim.
- A, aišku, geros dienos

Na, ir taip rodos šešis kartus. Vieną kartą taip susiskambinėjom gal visą mėnesį, kitas iš vis pradėjo nebekelti ragelio, o kartą pasakė jau antru skambučiu, kad eičiau kuo toliau su tuo savo tvenkiniu.

Ir galų gale iš septinto karto nusišypsojo laimė: jau po kelių skambučių pavyko susitart dėl atvykimo į vietą ( tiesa prieš tai buvau priverstas prisiekti kad esu tikrai rimtas klientas, o ne šiaip sau skambinuosi pasitikrinti )
Na, atvažiavus kaip ir viskas ok, sako viskas gerai, mėnesio bėgoj turėsit tvenkinį

Na, žinoma skambinam po mėnesio - sako oi oi, nespėjam, nu dar palaukit.
Dar po kelių savaičių - ai čia taip gaunas, kad dabar laisva technika netinka jūsų molingam gruntui
Dar po kelių savaičių - ech, va kita mūsų technika sugedo, nelabai galim dabar.


Taigi šiuo metu taip ir laukiam. Tiesą sakant nežinau dar kiek reikia laukti, kad vėl pradėti skambučių procesą iš naujo.

Brrr.., pradingsta visas noras turėt bent kokį reikalą su kažką tau dirbančiomis įmonėmis. Sekanti mano paieška turėjo būti rąstinės pirties klausimu. Bet dabar jau pradedu galvoti ar ne geriau bus tą pirtį nusilipdyti iš molio pačiam.. Bet čia jau labiau mano paties laiko ir pinigų klausimas. Čia bent jau yra alternatyva, o tvenkinio su kastuvu gi neišsikasi vienas.

Projektas striginėja, bet nesustoja

Turiu pripažinti, kad tikėjausi daug spartesnio progreso, visgi..., gyveni žmogus ir mokiniesi (-: Taigi, pora išmoktų pamokų:

- esant >30 laipsnių temperatūrai geriausia idėja yra sėdėti namie gaivinamam ventiliatoriaus. Važiuoti į sodybą ir bandyti ten kažką padoraus nuveikti yra kvaila
- liepos mėnuo sodybose šalia miškų yra prarastasis mėnuo. Na, bent jau mano - tokių aršių atakų iš varmų ( gylių, aklių ) pusės sutikti dar neteko. Per dieną garantuotai gausi keliasdešimt įkandimų, po kurių ant odos formuojasi smarkiai skaudančios raudonos dėmelės. Praeina bet kokios tyros mintys apie nepaliestą gamtą.
- nusipirkus apleistą sodybą tikėtis kad buvusius jos šeimininkus reguliariai aptarnavo AB "Lietuvos švara" yra tiesiog naivu. Šiek tiek apipjovus dilgėles išlindo gal 10 nemažų savartynėlių. Kuopimui darbo užteks ir kitiems metams. Šiaip, kur žmonių supratimas..., negi net ir skutimosi peiliukus būtina taip laisvai paberti ant žemės?? Nekalbu apie stiklo šukes, ir visokios rušies chlamą. Net patingėta kad ir kokią duobę iškast, šiukšlės tiesiog buvo metamos kur papuola.

O ir šiaip, laikas ne visai tinkamas projektams, darbe mane užspaudė terminai, ir kone mėnesiui išjungė visus savaitgalius beigi vakarus. Laimė į sodybos tvarkymo darbus pilna jėga įsijungė uošviai, tad progresas vis tik yra.
Šiandien, dar apsilankėm patikrint ką pridirbo siautusi audra. Gal ir nieko ypatingo, koks penketas išrautų medžių, dar keliolika smarkiau aplaužytų. O šiaip viskas vietoj. Visgi bendros tvarkos sumažėjo (-:, tad nusimato dar vienas pirkinys - benzo pjūklas.

O čia menkutis palyginimas, kaip po audros atrodė mano kol kas pirmieji namai:

Ir ( vis dar kol kas (-: ) antrieji:

Pirma darbo diena | Fotosesija

Kaip hektarą džiunglių paversti nors kiek padoresne erdve? Pirmas bandymas įvyko apsiginklavus dalgiais, kirviais, pjautuvais bei žirklėm. Negaliu sakyt kad nesigavo visai nieko, bet gal gamta pernelyg nesupyks, jei pradžiai vis tik nusipirksiu trimerį :) Tad sekantis bandymas bus po kelių savaičių apsiginklavus kiek galingesne technika.

Iš esmės padaryti viską galima ir su dalgiais, bet kaina nemenka - žolė jau daug metų susigulėjusi, dalgis į kupstus smenga giliai ir nė velnio nenori pjauti. Šiek tiek maloniau mosuotis ties dilgėlynais, bet žolę tai ima labai sunkiai. Per laiką aišku padaroma viskas, bet vargo būtų daug :)

O čia pirma fotosesija:

Vaizdas įvažiuojant į slėnį - jame ir mūsų kaimas:

Sunku pagauti kampa nufotografuoti visam sodui, čia vienas iš kelių nevykusių bandymų

O štai čia - vieta tvenkiniui(sodas lieka nuotraukos dešinėj), ten kur apaugę krūmais yra vandens, tik gan neaukštam lygy, bet tikiuosi iškasųs didesnį tvenkinį vandens pakaks

Pora bandymų suvokti, kaip čia viskas apleista, iš esmės sunku tai pateikti nuotraukose, daug kur elementariai negali praeiti, nes augalai dvimetriniai ir tarp jų begalė dilgėlių.

O šita nuotrauka jau iš ryto - aptvarkytas mažas plotelis ties nameliu. Sėdžiu ir mąstau, kad be trimerio aš čia negryšiu :)

Antras žingsnis, bet užtai KOKS!

Olia, pasirodo savo eko-fantazijoms aš turėjau blog'ą su vienu įrašu. Taipogi blog'as buvo privatus, tad niekas to įrašo taip ir neperskaitė :) Bet tai jau istorija, o paskutiniu metu aš nemiegojau. Ooo, kiek šia tema domėtasi, skaityta, važinėta po visus Lietuvos kampelius, bendrauta su įdomiais žmonėmis. Kada nors apie tai parašysiu plačiau, bet dabar skelbiu šią žinią: blog'ą atgaivinu, ir ne bet kaip, o labai aktyviai - yra labai konkretus planas kas jame bus.

Pagrindinė aktyvumo priežastis - nusipirkau sodybą ir planuoju jai skirti itin daug savo energijos bei resursų. ( Lai nesupyks gyvenimo draugė, jei nuo šiol kalbėsiu vienaskaita, kažkaip smagiau rašosi ;) )

Ką turiu: apleistą sodybą nerealiai vaizdingoje vietoje ( dar neturiu tą padoriai patvirtinančių nuotraukų ) su 8ha žemės. Apie vietą reikėtų daugiau - ribojasi su mišku, labai kalvota, tiesiog ideali vieta dideliam tvenkiniui, pasakiška ramybė. Nuo Kauno ribos pasiekiama kiek daugiau nei per pusvalandį, nuo Vilniaus gal reiktų valandos. Taigi - viskas tobula, po kelių vizitų į ją įspūdis tik gerėja, tad manau klausimų nebelieka - kursiuos čia!

Porą atsitiktinių nuotraukų ( normalios fotosesijos dar nedariau, viskas iš tiesų daug gražiau :) )





Paskutinė nuotrauka maža dalim parodo, kad sobyba apleista jau ilgą laiką - sodas aplink pastatus užima kokį hektarą - likusi žemė aplink išnuomuota ir apsodinta miežiais. Pradžiai nubridom į vieną sodo galą, šiek tiek apžiūrėję bandėm gryžti per aplink, bet gavom bristi 180 laipsnių puslankį palei miežius, bo niekaip nepavyko prasibrauti atgal prie pastatų per nesuskaičiuojamus krūmynus :) Taigi artimiausiu metu reiks ieškot geros mačetės bei dalgio ir keliaut keliom dienom pasišvaistyt - tada bus geriau matyt ką gi ten nusipirkau :)

Šiame blog'e tikiuosi aprašyti progresą kaip aš šį žemės lopinėlį verčiu savo namais.
Bet tikiuosi, kad tai nebus blog'as apie tūlo miestiečio nuotykius gaminant sau užmiesčio sodybą.
Permakultūra, ekologija, kitokia statyba( dievinu cob-house ), lengva eko-anarchija, aplamai pasipriešinimas esamai sistemai bei alternatyvus gyvenimo būdas, meniniai / ekologiniai projektai, ateity eko-bendruomenės kūrimas ( jei atsiras bendraminčių ), ir netgi žaliavalgystė - blog'ą valdys šios bei daugelis kitų idėjų. Energijos bei Ugnies pritrūkt nežadu, tad blog'o kryptį matysim jau po kelių mėnesių.

Pirmas mini-projektas prasideda tikiuosi jau ateinantį savaitgalį:

• surengti padorią fotosesiją to, ką turim sodyboje dabar
• įdėti nemažai juodo darbo pirminiam aplinkos tvarkymui
• antra fotosesija pamatyti skirtumui

Užtruksiu manau tam liepos mėnesį. Rugpjūtį jau bus galima kviestis apsidairyti svečius :)