- esant >30 laipsnių temperatūrai geriausia idėja yra sėdėti namie gaivinamam ventiliatoriaus. Važiuoti į sodybą ir bandyti ten kažką padoraus nuveikti yra kvaila
- liepos mėnuo sodybose šalia miškų yra prarastasis mėnuo. Na, bent jau mano - tokių aršių atakų iš varmų ( gylių, aklių ) pusės sutikti dar neteko. Per dieną garantuotai gausi keliasdešimt įkandimų, po kurių ant odos formuojasi smarkiai skaudančios raudonos dėmelės. Praeina bet kokios tyros mintys apie nepaliestą gamtą.
- nusipirkus apleistą sodybą tikėtis kad buvusius jos šeimininkus reguliariai aptarnavo AB "Lietuvos švara" yra tiesiog naivu. Šiek tiek apipjovus dilgėles išlindo gal 10 nemažų savartynėlių. Kuopimui darbo užteks ir kitiems metams. Šiaip, kur žmonių supratimas..., negi net ir skutimosi peiliukus būtina taip laisvai paberti ant žemės?? Nekalbu apie stiklo šukes, ir visokios rušies chlamą. Net patingėta kad ir kokią duobę iškast, šiukšlės tiesiog buvo metamos kur papuola.
O ir šiaip, laikas ne visai tinkamas projektams, darbe mane užspaudė terminai, ir kone mėnesiui išjungė visus savaitgalius beigi vakarus. Laimė į sodybos tvarkymo darbus pilna jėga įsijungė uošviai, tad progresas vis tik yra.
Šiandien, dar apsilankėm patikrint ką pridirbo siautusi audra. Gal ir nieko ypatingo, koks penketas išrautų medžių, dar keliolika smarkiau aplaužytų. O šiaip viskas vietoj. Visgi bendros tvarkos sumažėjo (-:, tad nusimato dar vienas pirkinys - benzo pjūklas.
O čia menkutis palyginimas, kaip po audros atrodė mano kol kas pirmieji namai:
Ir ( vis dar kol kas (-: ) antrieji:
