Sezoną užbaigiant

Taigi pagrindiniai sezono darbai jau užbaigti, lieka aprišt medelius, dar keli neesminiai darbai, būtų pats metas atsiversti pavasarį buvusį įrašąs su vasaros sezono planais, ir pažiūrėt kaip gi kas pavyko:

• šiukšlės - jų dar labai daug, reikia ir išrinkti ir suorganizuoti išvežimą

Ech, čia nepavykęs dalykas :), gal kiek ir pririnkta, daugiau, bet išvežimas nepavyko. Ir kurgi pavyks, jei oficialūs vežėjai užsiprašė rodos 600Lt už konteinerį. Kai pasakai, kad tau konteinerio nereikia, reikia tik mašinos, tai sako - nu mes taip nedirbam... Ok, nebėda, kitą sezoną pasamdysiu šiaip kokius nors saviveiklininkus.

• žemės darbai - tvenkinio kasikai nemažai pasidarbavo lygindami ir kitas vietas - o ypač "centrinę aikštę". Aišku didelė technika dirbo grubokai, tad teks kuo greičiau viską sulyginti ir kuom nors užsodinti.

O čia sakyčiau suėjo labai didelė dalis darbo, kurią apvainikavo šiokia tokia sėkmė :). Žolė šauniai želia, viskas lygu - tiesu, daugiau didelės technikos jau nebereiks.

• centrinės aikštės įranga - tinklinio/bandmintono aikštelė, pavėsinė, ir kiti mieli laisvalaikio leidimo atributai

ee, na įrangos šiek tiek yra :), tiksliau pavėsinė laikina tai nepavyko, bet šioks toks staliukas jau gyvas, tinklinio aikštelės stulpai paruošti, bet šiaip tai trūksta dar daug

• daržas - gamtinės žemdirbystės pagrindais. Jau šiek tiek praktikavau šį variantą sode, bet dabar pakilsiu į visai naują lygmenį - čia žinoma atskira didelė tema

Net nežinau kaip parašyti - kaip ir pavyko, kaip ir ne :). Na, daržovių užaugo, viskas ok, bet mano pasirinktas variantas - leisti piktžolėm želti, akivaizdžiai pasirodė neteisingas... Rugpjūtį buvau palikęs daržą savieigai kokioms trims savaitėms, tai jos užžėlė tiek, kad daržo jau nėjo atskirt nuo šalia esančios nešienaujamos pievos... Brr, kol po to aš jas išroviau. Kai ką šioj srity matyt darau negerai. Žiemos metu laukia šiokios teorijos, taip pat yra paruošta vieta naujam pavyzdiniui daržui, tad geriau bus matyt kitais metais

• sodas - esami vaiskrūmiai/vaismedžiai kiek skurdoki, tad laukia nemenkas darbas užsodint naujais, taip pat nepamiršt ir visokių vynuogių, apynių ir kitų pakampėmis išsibarsčiusių sodinukų

na, net nežinau ar čia reikia užskaityt už sėkmę :) Agrastų, serbentų prisodinom į valias. Taip pat ir aviečių buvo šaunus derlius. Vietą rado nauja obelis, kriaušė, trešnių keletas, šilauogė, keletas graikinių riešutmedžių. Na ir vynuogių šiek tiek. Na dar kai kas, bet šiaip tai galėjo būt ir daugiau :) Bet čia ne problema, darbus pratesim

• miškas - pernai metų audrai visiškai išlaužius nemažą sklypo teritoriją atsirado vieta mažam miškui. Planuoju užsodinti tradiciniais lietuviškais miško medžiais.

Šio darbo ėmiausi gan entuziastingai. Pavasarį prisodinau beržų, klevų, pušų. Ąžuolų prisėjau. Tiesą sakant labai šauniai visą vasarą sodinukai žaliavo, tik kažkaip diduma jų į vasaros galą pradėjo džiūt, tad čia šiokia tokia nesėkmė. Be didesniu idėjų kaip padaryt geriau :)

• miško sodas - na, vėlgi atskira tema, turiu numatęs atskirą teritoriją "idealiam daržui/sodui", kuriame viskas auga vienoje vietoje ir visiškai nereikalauja priežiūros. Tik imk derlių :). Na, bent jau teorijoje ir kur ne kur pasaulyje. Tiesa Lietuvoje rodos to normaliai dar niekas nebandė, tad čia labiau eksperimentinis projektas.

oi :), nukelta keliems metams į priekį :)

• tvenkinio priežiūra - čia elementariai nieko dar nežinau, turiu duobę ir viskas :). Reik domėtis

su tvenkiniu paprasta - neprisirinko pakankamai vandens kad kažką labai dar daryt. Planas yra po kelių metų leist amūrus, bet kol kas tiek. Šiaip tvenkinys tarnavo šauniai

• pirtis - vėl atskira tema. Greitu metu tikrai įsirengsiu pusiau indėnišką, o po to du keliai: vienas labai ilgas ir pigus - molinė savo rankom statoma. Antras greitas ir brangus - rastinė statyta kokios firmelės ar pavienio meistro ( pirmasis kelias tikrai ne šiam sezonui )

Indėniška įrengta ir porą kartų šauniai pasitarnavo. O dėl dviejų kelių, tai matyt bus pirmasis, bet žinoma dar nieko čia nepadaryta. Labai labai tikiuosi, kad darbai prasidės kitą pavasarį.

• molinė duonkepė - molio, šiaudų, smėlio bei teorinių žinių turim per akis. Belieka tik išsirinkt vietą ir pradėt darbus.

Gėda, bet čia jokio progreso

• lauko baldai - vėlgi visokių lentų, rastų ir turim krūvas. Tiesa žinių čia trūkumas, rankos taipogi kreivokos. Bet noras yra :)

Na, čia šiek tiek progreso yra. Bent jau medžiagų susipirkom/susirinkom. Viskas paruošta supynėms ir vienam nemažam stalui. Ankstyvą pavasarį manau viską surinksim

• rampa į tvenkinį - inspiruotas šio filmuko pastebėjau kad ir pas mane prie tvenkinio yra nemažas kalniukas ( antra nuotrauka daryta nuo jo ). Reikia tik sukonstruoti rampą, bei išlyginti keliuką dviračiui

na, kadangi dar neturim pakankamai vandens, tai ir čia nieko naujo.

Taigi - sumoj duočiau darbų sezonui kokius 7 balus iš 10. Galėjo būt ir geriau.., na bet ir blogiau galėjo būt :)

Tiesa, atliktas dar vienas nepaminėtas darbas, sukonstravom tokią įdomią sparvų gaudyklę. Tiesa neįpatingai suveikusią, na bet dar laukia keletas patobulinimų. Brrr, su sparvom turiu didelę bėdą. Iš esmės nuo liepos pradžios iki rugpjūčio pabaigos jos užknisa juodai. Tam tikri sodybos plotai aplamai tampa neprieinami. Prie miško išvis net nebandyt artintis. Negali vežtis jokių svečių ar panašiai. Per žiemą reiks pabandyt išsiaškint galimas kovos su jomis priemones. Kartais pagalvoju, kad jei kas domėtusį įsikurt šalia, tai turėčiau pats perspėt gerai pagalvot, dėl tų suknistų sparvų. Apie bet kokį gyvulių auginimą manau negalėtų būti nė kalbos. Ech, na šiokia tokia liūdna gaida.., šiaip ar taip, tikiuosi kiek labiau parašinėt per žiemą apie tai kas vyko vasarą :) Plius dar teorijos laukia knygos. Gal keletą įrašų ir iš permakultūros srities pavyks įmest.

Permakultūros pradmenys

Kokia gi ekologinė sodyba be natūralios daržininkystės

Skubu patikslinti terminus:
- Permakultūra: žodžių permanent agriculture(nuolatinė žemdirbystė) junginys. Laikui bėgant terminas išsiplėtė ir apibūdina visą sodybos ar gyvenvietės vystymą darniai su aplinkine gamta.
- Gamtinė žemdirbystė: šis terminas populiarus Lietuvoje, sugalvotas rodos vieno iš šios veiklos pradininkų, ir rodos šauniai prigijęs. Tikslus terminas, tad jį aš nuo šiol ir stengsiuos naudoti - reiškia jis vieną ir tą patį kaip permakultūra, tik siauresne, žemdirbystės, prasme.

Taigi, prie reikalo: Gamtinė žemdirbystė yra būdas auginti mums įprastas daržoves atkartojant natūralioj gamtoj vykstančius procesus. Kartais net ne pačius procesus o mums įprastų procesų nebuvimą. Pavyzdžiui gamtoje niekas nekasa žemės, netrešia bei specialiai nelaisto. Dar galim pastebėti, kad gamtoje visada žemė kažkuo uždengta - nukritusiomis ir pūvančiomis kitų augalų liekanomis( taip vadinamu mulčiu ). Šitą jau atkartojame forsuotai - tempdami iš laukų organiką į savo daržą ir išmėtydami kur papuola :)
Iš esmės nieko daugiau ir nereikia sakyti - nieko daržui daugiau nedarom - tik mulčiuojam. O tarp to mulčio jau bandom įterpinėti savo daržoves.

Kodėl tai veikia ir daržovės šauniai užauga? Na, dėl tų pačių priežasčių, kodėl tai veikia ir gamtoje. Nekasant žemės sliekai suformuoja stabilias vėdinimo sistemas, o mulčias tuo tarpu palaiko drėgmę bei pūdamas viską patrešia.

Kodėl tai geriau už įprastą žemdirbyste? Tikėtinai yra kiek mažiau darbo :), tai yra ravėjimo ( nes mulčias pridengia piktžoles). Visai nėra žemės kasimo bei laistymo. Tiesa atsiranda kiek kitokie darbai, kaip mulčio ruošimas. Na, ir žinoma ekologinis aspektas, nes nenaudojama jokių trąšų, viską darome natūraliai.

Na, gavosi labai glaustai - niuansų iš tiesų yra, ir nemažai. Technologinių gudrybių taip pat. Bet dabar ne apie jas, o apie sodybos realijas, kaip gi pradėsiu tą gamtinę žemdirbystę vystyt.

Dar vienas pastebėjimas, kad nesu visai naujokas šioj srity - kurį laiką vysčiau gamtinę žemdirbystę savo sode. Bet tiesą sakant kiekybiškai visai kitais mąsteliais :) O ir kokybiškai - buvo mažoka ir žinių ir tam tikrų priemonių. Tad dabar vyks visai šviežias naujas etapas.

Taigi - sodyboj jau buvo nemažas daržas - jame augintos bulvės. Padalinom mes jį kažkur per pusę ir vieną pusę atidaviau uošviui auginti daržoves įprastiniu būdu, o kitoj pusėj jau viskas kaip pridera :). Iš rudens dar nelabai ką spėjau padaryti, tad pavasarį praktiškai startavau šviežiai.

Štai dabartinė situacija:

Turiu keturias lysves ir pirmoje nuotraukoje matosi, kad pirma ir trečia nuo kairės lysvės pusiau uždengtos poros savaičių senumo nupjauta žole, o likusios dvi šiuo metu lengvai apdengtos šienu anksčiau, ir ten jau kalasi daržovės. ( Tolėliau galima atskirti kur prasideda įprastas daržas, kol kas jis atrodo gerokai gražiau :) )


Antra nuotrauka iš kitos pusės ir jau pabaigus dvi lysves apdengti.

Taigi - planas mano toks. Dvi lysves atsidedu kitiems metams ( hmm, gal vieną iš jų dar kitiems :) ) Jas jau dabar, birželio mėnesį, apdengiu šienu - gal pusmetriu storio. Tokiu būdu trešiu žemę ateičiai, leidžiu netrukdomiems darbuotis sliekams bei uždengiu visas piktžoles. Per metus šienas turėtų susmegti, piktžolės supūti ir kitą pavasarį šieną prasklaidęs jau galėsiu sodinti daigus. Na, idealiu atveju :), kaip bus iš tiesų gerai nežinau, galbūt vasarą reiks dengimą dar pakartoti.

Aha, o į kitas dvi lysves kimbu iš kart. Iš rudens mažu sluoksniu buvau pabėręs šieno, tad dabar tik kiek pasklaidau ir sėju daržoves. Kadangi dirva dar netinkama, tai rezultatų gerų nesitikiu, tiesiog noriu bent ko nors užsiauginti :) Kol kas einamieji rezultatai ne itin džiuginantys, nes normaliai sudygo tik ridikėliai, visa kita atrodo tikrai skurdžiai, plius iš to mano mažo šieno sluoksnio daugiau žalos gal, nes su šienu regis būsiu prinešęs ir piktžolių sėklų. Na, dar reikėtų pridurti, kad visai nieko nedaiginau, sėjau tiesiai į dirvą. Su ridikėliais taip gal ir galima elgtis, bet kitos kultūros tikrai dygsta vangiau. Vienu žodžiu tobulėti vietos apsčiai :)

Tvenkinio bėdos

Jau kelis mėnesius jaučiau lengvą frustraciją tvenkinio klausimu - vanduo susirinko kelis metrus giliausioj vietoj, bet daugiau nė krust. Bandžiau kaltint sausą pavasarį, bet pasirodė kad problema kiek įdomesnė - prieš kelias savaites pavyko aptikti gan storą vamzdį, visą vandens perteklių nupylantį lauk.

Čia reiktų šiek tiek priešistorės. O būtent apie tvenkinio teisinį statusą - čia susitvarkiau viską teisingai. Tai yra nuvykau į Kaišiadorių rajono savivaldybę, kur labai maloni ir neįtikėtinai nuostabiai su klientais bendraujanti moteriškė išsitraukė melioracijos žemėlapius ir atšvietusi mūsų sklypo zoną nupaišė ten tvenkinuką (tiksliau jo rekomendaciją, leido kiek nukrypt). Uždėjo parašus, antspaudus ir panašiai. Viskas labai tvarkingai. Na, ne visai be problemų. Nes pasirodė, kad per tą vietą kur mes norėtume kasti tvenkinį eina "magistralinis" melioracijos vamzdis. Jo pažeist jau šiukštu jokiu būdu, nes jis priklauso valstybei bei esti svarbi viso melioracijos tinklo dalis. Visi kiti vamzdžiai kaip ir mūsų nuosavybė ir niokot juos galim be gailesčio. Bet nuo to magistralinio tai jau reiktų išlaikyt atstumą.

Na, tokia oficiali tiesa. O realiai tas magistralinis prasideda praktiškai mūsų sklype, toliau eina vien tik per mūsų sklypą surinkdamas pakeliui vandenį iš šalutinių vamzdukų, kurių 100% yra taip pat mūsų sklype. Ir tik palikdamas mūsų sklypą jis įsijungia į dar didesnį vamzdį ateinantį iš gretimo sklypo ir dar po kelių šimtų metrų papuola į upeliuką. Trumpai tariant, net jei visą tą vamzdį sunaikintume pilnai, niekas be mūsų pačių to nepajustų ( na pačiam gale gal kiek reiktų palikt ).

Bet mes žmonės padorūs, įstatymų laikomės, tad stengėmės nenukrypti nuo plane mums nupieštų rekomendacijų. Tad tvenkinuką iškasėm šalia to magistralinio. Na, arba šalia tos vietos, kur mūsų įsitikinimu turėjo eiti magistralinis. Arba mes pasakėm tvenkinkasiam kasti toj vietoj, kuri yra šalia tosios, kur mūsų galva turėtų eiti magistralinis. Tikiuosi minčių eiga aiški - magistralinį tvenkinkasiai prakirto ir net nepastebėjo.

Tad štai ir išsiaškinom kas gi tai per vamzdis, pastoviai nusiurbinėjantis mano tvenkinį. Iš tiesų tai ne taip ir smarkiai nukrypom, būtų tvenkinys gal tik pora metrų į šoną, ir vamzdis būtų likęs šalia. O bet tačiau - turim ką turim. Pačiam tvenkinio krašte vamzdis įeina į tvenkinį atnešdamas nemažai vandens ir už kokių 6 metrų randu tą patį vamzdį vandenį jau siurbiantį tolyn.

Čia ir iškilo dilema - ką daryti. Ok, visų pirma tylėti, ir nieko nesakyti valdžios institucijoms ( šis įrašas - puikus pavyzdys, kaip to nedaryti ). Toliau, patarimas kurio sulaukiau - elementariai užkimšti tą vamzdį ir apie viską pamiršti. Paprasta, bet mano kvaila galva kiek pavojinga. Ar nesibaigtų taip, kad vanduo tvenkiny pradės lipti už krantų, nes kito vamzdžio galo, kuris vandenį atneša gi niekaip neužkimši. Man aiškino, kad vis viena čia jokio potvynio nesukursiu, ir perteklinį vandenį vamzdis pasigaus kiek toliau nuo tvenkinio. Na, bet atsarga gėdos manau nedaro, tad sugalvojau kiek kitaip. Ogi į tą vamzdį ikišti kitą vamzduką, užsandarinti ir per alkūnę nukreipti tą naują vamzduką krantu iki pat viršaus. Tokiu būdu visas perteklinis vanduo gražiai sau nubėgtų nauju vamzduku į senąjį ir toliau jau į melioracijos sistemą.

Va - taip ir padariau, kadangi darbas šlapias ir sunkus, pavyko nuimti tik vieną nuotrauką vidury proceso, kur vamzdukas su iš anksto užmauta alkūne jau įkištas ( prieš tai apvyniotas skuduru išmirkytų cemente ), iš išorės vėl kiek apvyniotas skuduru ir apcementuotas.


Nuotraukoj matosi senojo vamzdžio nuolauža, bei mini užtvanka skirta sulaikyti tvenkinio vandeniui. Dar stiklainiukas, skirtas surinkti vandeniui iš prie pat esančio dar vieno atitekančio vamzduko (su tuo stiklainiuku tupėjau porą valandų :) , brrr )

Toliau jau paprasčiau. Ant alkūnės maunu dar vieną dviejų metrų vamzdį, paskaičiuoju kad iki pat viršaus reikės dar dviejų ir po savaitės gryžęs tikiuosi rasti bent pusmetriu daugiau vandens. Arba ne :) Viskas jau pernelyg mėgėjiškai sukurpta, velnias žino ką ten rasiu.

Dar pavyko sodybos nuotraukėlė nauju kampu, matosi gamtinės žemdirbystės pagrindais vystomas daržas

Indėniška pirtis

Molinė pirtis kol kas tik planuose, tad belaukiant kol tie planai realizuosis, reiktų kažko laikino. Čia geriausiai tinka indėniška pirtelė. (Edit: jau turiu ir rimtesnę, vis dar iš plėvelės, bet kūrenamą krosnimi)Tiesa, neturiu jokios praktikos, tik mačiau keletą youtube filmukų, tad viską dariau labai labai mėgėjiškai.

Pirmas žingsnis - miške pasikertam ~3-4m ilgio vyteliu - puikiai tinka lazdyno. Kadangi miške šalia sodybos praūžusi galinga vėtra, tai nei kirsti nieko nereikėjo, tiesiog pasirankiojau nuvirtusių.


Antras žingsnis - planas. Taigi sugalvojau, kad darysiu 7-vietę pirtį - tam puikiausiai tinka aštuonkampis ( 7 vietos sėdimos, viena vieta - holas :) ). Šiek tiek išmatavimų ir pasižymiu kiekvieną kampą akmeniu. Viduje iškasu duobelę, į kurią bus dedami įkaitę akmenys.


Trečias žingsnis - į kiekvieną kampą įkišu vytelę ir sujungiu ją su priešpriešais esančia. Sujungdamas vyteles jas pervynioju vieną per kitą ir surišu virvele. Stengiuosi, kad kraštuose vytelės išlinktų ties vieno metro aukščiu. Pačiam centre gaunu 1,4 metro ( tiesa, manau čia klaida, reikėjo galbūt tas vyteles kiek stipriau palenkt ar netgi palaužt ties vieno metro aukščiu, kad aukštis centre būtų mažesnis, taip būčiau sutaupęs kiek šilumos )



Ketvirtas žingsnis. Reikia kuo nors užpildyt tarpus, kad plėvelė lygiau gultųsi. Gražiau tai padaryt su lentelėm, bet jei norisi dar šį vakarą pasimėgaut pirtim, galima ir su virve.



Penktas žingsnis. Dengiu viską polietileno plėvele. Gaila, kad jos ne visai užtenka.



Galus prispaudžiu akmenimis, o priekį pririšu dviem virvelėm. Antrą gabalą jau nebesugalvoju kaip pritvirtint nepraduriant plėvelės, tad tiesiog užmetu laikinai :)


Na ir ką, viskas paruošta. Toliau procedūra paprasta. Deginu laužą, metu į jį akmenis, akmenim įkaitus su kastuvu nešu juos į pirties vidurį, užmetu naujų akmenų ir su kibiru vandens pirmyn į pirtį. Ar pavyko ? Nelabai :) Mažoka vis tik šilumos. Tiesa, jos yra, bet pakanka gal pusę minutės po vandens užpylimo. Tada nubėgi paplaukiot į tvenkinį ( jau yra pusantro metro gylio ! JE ), ir gryžęs galvoji, kad galėtų būti kiek šilčiau :)

Matyt būsiu padaręs per didelę. Tad artimiausiu metu šalia pirmosios turėtų išdygti ir mažesnė - asmeninė. Pirmąją paliksiu geresnėm progom. Dar vienas būdas - tai ją apšiltinti. Galima ant viršaus plėvelės mesti visokius senus užklotus, medžiagos gabalus, tada ant viršaus dar vienas plėvelės sluoksnis nuo lietaus ir tokia kompozicija jau turėtų laikyti šilumą gerokai ilgiau.

Gyvenu

Tylu... nors ne, ciulba begales paukstuku, ka nors veikdamas ju nebegirdi, bet dabar, vakare, atsisedus prie lauzo pauksciai suspindi visu saumumu. Ant galingo maumedzio prie namo stebiu penkis varnenus - stai jie dainininkai, tik idomu kodel nelyginis skaicius...

Taigi, pries savaite pavyko iskeliaut neribotu nemokamu atostogu. Sake paskambins, kai bus darbo, bet sia sekunde meldziu ugnies dieva, kad to skambucio nebutu iki rudens. Pasinaudojes proga ir pabandziau persikraustyt i sodyba. Labai gaila, kad  Aistei i darba vis tik reikia, tad siuo metu gyvenu cia vienas. Na ir? Ogi jausmas beprotiskai fantastiskas. Tyras oras, gamta, pauksciai - atgaiva protui ir kunui.

Niekur neskubu, visus darbus darau letai, daznai prisedu tiesiog pabendraut su gamta ir kuri laika relaksuoju. Siaip jau nesu darboholikas, bet viskas ka darau cia - lieka man. O, tai nuostabus jausmas, sis fizinis darbas teikia begalini malonuma. Ypac dabar, sedint atsipalaidavus prie ugnies, galvoju, kad si diena gal ir ne pati geriausia gyvenime, bet be jokios abejones - nuostabi.

Tiesa, atsiprasau uz svepla irasa, mano ismaniakas, koks ir nuostabus bebutu, su lietuviskom raidem nedraugauja.

Siandien pusdieni praleidau konstruodamas indeniska pirti ( todel ir ugnis ), fotoreportaza parengsiu kiek veliau. Gavosi gan neblogai, tik dar nezinau ar tikrai uzteks tos silumos. Ta proga tikiuosi isbandyti ir naujaji tvenkini, tik vandens jame rodos ne daugiau metro :)

Žaliasis sąjūdis apie atominę energetiką

Žaliąją Lietuvos erdvę papildė dar viena partija - Lietuvos žaliųjų sąjūdis. Sumečiau, kad Fukushimos tragedija yra gera proga tokiai partijai, ir nusprendžiau paieškoti, o ką gi šie leptels apie atominę energetiką.

Nuviltas tikrai nebuvau, štai Pareiškimas, jame Černobilis jau rašomas greta Fukušimos ir spėriai deklaruojamos tam tikros "žaliosios" tiesos, pvz:

Branduoliniai reaktoriai kelia pavojų. Statistiniais duomenimis nuo 1952 metų juose kasmet įvyksta avarijos, gaisrai, sprogimai, radioaktyvi tarša, visa tai lydi mirtys ir susirgimai;

Tiesą sakant čia ir nesusilaikiau. Kodėl, o kodėėėėl kiekvienas naujas žaliasis judėjimas taip skubiai puola nusipiginti populistiniais šūkiais?? Matot šiam teiginyje faktus ar emocijas? Kaip iš vis galima taip paberti baisių epitetų neparemiant jų jokiais nuodugnesniais tyrimais.

Štai neblogas straipsnis, besiremiantis naujausiais Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimais. Šie tyrimai matuoja su elektros energija susijusių mirčių skaičių(tiksliau kiek mirčių tenka vienai teravatvalandei ). Matuojamos tiek tiesioginės darbuotojų elektrinėse mirtys, tiek visame produkcijos cikle atsitinkantys nelaimingi įvykiai. Taip pat ir oro užterštumo įtaka sveikatai ir panašiai. Na, ir pasirodo, kad anglies, dujų, naftos pagrindu gaminama energija nužudo daugel kartų daugiau žmonių nei atominė energija.
Labai geras pavyzdukas: atominę energetiką lenkia netgi ant stogo montuojamos saulės baterijos - daugiau žmonių nusiverčia nuo stogo ir nusisuka sprandą montuodami tas paneles nei "avarijų/gaisrų/sprogimų/radioaktyvių taršų" atveju. ( žinoma vienai teravatvalandei, o ne absoliučiai ). O lygint su anglimi tai jau iš vis nepadoru. ( skirasi 4000 !!! kartų )

Pasaulyje nėra saugaus ir patikimo panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvių atliekų tvarkymo, nukenksminimo bei laidojimo būdo. Atominių elektrinių atliekos išlieka pavojingos dešimtis tūkstančių metų, ir ateities kartoms užkrauna naštą bei atsakomybę jas tvarkyti;

Ir vėl emocijos. Idomu, ar žino šį teiginį parašę žmonės, kad anglim varomos elektrinės pagamina daugiau radioaktyvių atliekų nei atominės?
Beje, sutinku, kad pasaulyje šiuo metu nėra tikrai gero laidojimo būdo ( bet tai nereiškia, kad šie būdai nėra kuriami )

Atominė energetika yra vienas brangiausių, mažiausiai ekonomiškai pagrįstų energijos gamybos būdų ir visame pasaulyje yra subsidijuojama. Neabejotina, kad dėl aktyvaus branduolinės pramonės lobizmo ir politinių motyvų didelę branduolinio projekto išlaidų dalį sudaro „užslėptieji kaštai“;

Šis teiginys kiek primena sąmokslų teorijų paieškas. Lobizmas ir politiniai motyvai atseit atsveria ekonominius teiginius. Netgi pavartojamas žodelis "Neabejotina". Bet kas yra neabejotina vienam, kitam gali pasirodyti labai kvaila, ypač kai nėra jokių įrodymų.

Atominė energetika nepadeda spręsti klimato kaitos problemų. Visame branduoliniame cikle – pradedant urano rūdos išgavimu ir baigiant radioaktyvių atliekų tvarkymu – išsiskiria ne mažiau šiltnamio dujų nei deginant iškastinį kurą;

OK, šis teiginys jau yra nepadorus. Čia jau nebe emocijos - čia akivaizdus melas. Ir geras pavyzdys kaip normalus ekologinis argumentas, turintis pagrindą tyrimuose yra sugadinamas elementariai meluojant. Tikri ( ne kosmonautai ) ekologai sako daugmaž taip: "Visas branduolinis ciklas taip pat išskiria šiltnamio dujų, žinoma gerokai mažiau nei iškastinis kuras, bet užtai daugiau nei vėjo, saulės, vandens, biomasės, kitų alternatyvių resursų energija"
Bet ne, staiga Lietuvos žalieji pradeda skiesti, kad deginant iškastinį kurą gaunam tiek pat šiltnamio dujų kiek skaidant uraną..., brrrr - negi negalim skelbti savo idėjų nemeluodami? Daugiau apie CO2 emisijas skirtingose elektrinėse galime pasiskaityti čia. Beje, šis tyrimas būtent ir paremia ekologų idėją prieš atomines elektrines, tik be melo.


Yra straipsnyje ir kitų argumentų, kuriems galiu pritarti, bet vėlgi, bendras fonas kvepia lozungais, o ne nuodugniais tyrimais.


Prašau nesupraskit manęs klaidingai, nesu atominės energetikos fanatikas. Aplamai, manau kad turėtume daugiau mažinti elektros vartojimą, o ne galvoti kokiais čia žalesniais būdais pagaminti dar daugiau elektros. O jei jau neišeina jos negaminti, visada pasisakysiu už tikrai žalius, alternatyvius ( nors ir brangius ) būdus. Bet niekaip negaliu suprasti kodėl žalieji taip aklai puola atomines tuo metu užsimerkdami prieš pvz Elektrėnų plėtrą. Reikia suprasti, kad atominės elektrinės yra daug "žalesnės" už naudojančias iškastinį kurą. Ir jei jau tenka rinktis tarp dviejų blogybių, nematau priežasčių kodėl neturėtume rinktis mažesnės.

NBS ekologija

Visiems sakau, kad esu ekologiją mylintis žmogus ir ji yra pagrindinis mano veiklos variklis. Bet labai dažnai jaučiu kad žodis ekologija traukia begalę įvairių sričių šarlatanų, kurie jau taip sugadino ekologijos įvaizdį visuomenėje, kad sunku tampa išvengti kreivų žvilgsnių: atseit kaip gali mokslą mylintis žmogus domėtis ekologija ( ne tai, kad man tie žvilgsniai rūpėtų žinoma, bet visvien :) )

Štai pvz: domiuosi gamtine, natūralia žemdirbyste, panaršau šiek tiek internete, patenku į kažkokį ekologinių ūkių LŽŪU projektą, atrodo gan oficialiai, skaitau: "organinė, ekologinė žemdirbystė, ...." ir toliau - viskas rodos gerai, įdomu, teisinga bei solidu ir staiga:
"Žemdirbystę reikia vystyti atsižvelgiant ne tik į gamtinius (žemiškus), bet ir į kosminius ritmus, nes visa, kas gyva, yra gerai sudominta visuma, taip pat glaudžiai susieta ir su kosmosu"
Toliau įsismarkaujama iki Zodiako ženklų derinimo su sodinimo ciklais ir man tenka eiti šalin.

Arba vaistai. Taip, aš nemėgstu chemijos ir pasisakau už natūralumą. Taip, manau, kad vaistų pramonė su savo blockbuster vaistais yra blogis. Ir taip, manau kad prevencija yra šimtą kartų geriau už post-factum chemijos kimšimą į skrandį, bet C'MON, pavarčius bet kokį natūralaus gydymo žurnaliuką ar kitą informacijos šaltinį iš karto akį pradeda rėžti stebuklingas žodis: homeopatija. Ir nejučia suponuojama, kad jei jau esi ekologas - gamtą mylintis žmogus, tai turėtum nieko kito nevartot kaip homeopatinius vaistus. Va lengvas reklaminis straipsnis žurnale - įstaiga finansavusi jį vadinasi: "Natūraliosios terapijos centras" - skamba gražiai, bet kas ten po jais slepiasi? Taip, homeopatija.
Bet ne - STOP - homeopatija YRA apgaulė. Tai yra visuotinai pripažintas faktas, su kuriuo neįmanoma ginčytis. Ir mane knisa, kai ji asocijuojama su ekologija. Tai yra eilinis Scam'as, pseudo mokslas, masinė patiklių žmonių apgaulė, neturintis su ekologija NIEKO bendro.

Reikia dar pavyzdžių? Jų krūva. Bet koks ekologiškas maisto produktas spėriai reklamuojamas ne tik kaip be nitratų, bet ir kaip turintis teigiama energetinį užtaisą. Žurnalas Greenas vis nepamiršta ajurvedos. Arba įdomus pastebėjimas - Kaunas turi vienintelį tikrai vegetarišką restoraną. O jis tuo pačiu yra ajurvedinis ( šiaip jis man labai patinka, dažnai ten lankausi ). Na ir taip toliau - sunku tampa atsirinkti kur baigiasi ekologija ir kur prasideda mistika.

Čia pasireiškia ir kiek platesnė problema - bendras visuomenės nepasitikėjimas mokslu. Akivaizdu kad mokslas paskatino spartų technologijų vystymasį, kas savo ruožtu ir kelia dabartines ekologines problemas. Galbūt dėl to ir kaltinamas mokslas - juo nepasitikima. Tik negerai taip - mokslas ir mokslinis metodas savaime dėl to nekalti. Mokslas nesirenka pusių ir jo vienintelis siekis - paaiškinti, kaip gi veikia šis pasaulis.
O kur nėra pagarbos ir pasitikėjimo mokslu - ten atsiranda vieta pseudo-mokslui: horoskopams, būrėjams, apšviestiesiems, homeopatams bei įvairiausio plauko mistikams. Aišku negaliu tvirtai teigti kad ekologija tai vienintelė sritis traukianti šiuos žmones. Na, galbūt kiek labiau nei kitos sritys :)


Todėl manifestuoju savąją ekologijos kryptį: 'NBS ( no bullshit ) ekologija'. Pasisakau prieš klimato atšilimą skatinančius veiksnius, nesu tikras dėl atominių jėgainių, esu už subalansuotą mūsų civilizacijos plėtrą, prieš užterštumą, už dviračius, prieš banginių medžioklę, už lėtesnį gyvenimą, prieš besaikį vartojimą, už etišką elgesį su gyvūnais, šiek tiek prieš GMO, už gamtos tausojimą IR PRIEŠ bet kokį ezoterikos kišimą į ekologiją. Palikim ją švarią, tokią kokia aprašyta wiki bei enciklopedia Britannica.

Eko gyvenvietės vizija

Taigi sodyba yra, viskas vietoj
Vizija, ką joje veikti išbaigta, jokių problemų
Gyvenimo modelis kaip sulėtinti gyvenimą nusipieštas, lieka tik įgyvendint
Eko-gyvenvietė..., - - čia maža problemėlė :)

Ne paslaptis - žmogus yra bendruomeninė būtybė. Gal tik kokie sociopatai pasirinktų nuošalų vienkemį miške vietoj sveikos bendruomenės. Todėl dauguma mūsų ieško bendraminčių, bando jungtis prie kitų ar kuria kažką naujo patys. Akivaizdu kad bendruomenė gali daug daugiau nei viena šeima. Nauda tikrai milžiniška: bendri resursai, talkos, saugumas, vaikų ugdymas, bendros šventės ir t.t. Nekalbant jau apie elementarų bendrumo jausmą. Galų gale negi kam nors malonu jei visi tavo sklypo kaimynai bus tradiciniai ūkininkai, vystantys intensyvų chemizuotą žemės ūkį?

Tad rodos ką čia daugiau galvoti? Susirenki sąrašą bendruomenių, aplankai visas, ir bandai į kurią nors įsitraukti. Na, čia yra šiek tiek niuansų
Tavo poreikius atitinkančios bendruomenės gali tiesiog nerasti. Iš ko piršis dvi išvados: arba poreikiai nerealūs ir kažkokie išskirtiniai, arba Lietuvoje bendruomenių saturacija(prisotinimas) per maža. Sprendimai čia paprasti: pirmu atveju dirbam su savimi ir mažinam poreikius. Antruoju - kuriam naują bendruomenę, reklamuojamės ir tikimės kad mūsų reikalavimai ne išskirtiniai - taigi atsiras ir daugiau šeimų su panašiais poreikiais.
Problema akivaizdi :) - įvertinti situaciją ir pasirinkti teisingą sprendimą jau reikia aukštojo pilotažo.

Kadangi pilotažo neturiu, tai sukuosi kaip išeina, bandžiau susirasti esamas bendruomenes ir pasidaryti išvadas pats. Tiesa sąkant pirmas mano poreikis sukėlė daugiausiai problemų - tai pageidaujamas geografinis artumas prie Kauno. Aš nekalbu apie kosminius reikalavimus gyvenvietei bazuotis Kauno priemestyje ar netgi rajone. Tiktų net ir kokių 60km nuotolis, na tiek, kad kurį laiką galėtum važinėti į darbą. Nesakau kad mane žavi tokia perspektyva, bet juodai dienai vis tik norėtųsi turėti tokią alternatyvą. Na, ir pereinamasis laikotarpis būtų daug lengvesnis, nes kol kas gyvenam ir dirbam Kaune. Gal kiek keista, bet šis poreikis atfiltruoja kokį 95% visų egzistuojančių bendruomenių. Štai tau ir Lietuvos širdis.

O dabar kai kas slidesnio :) Panašu, kad didesnę dalį bendruomenių Lietuvoje kuria kaip čia pasakius - tam tikrų pažiūrų žmonės - skaitantys V.Megre knygas. Kai kas juos vadina sektantais, aš gal taip toli neičiau, bet duodu žodį, kad racionalūs žmonės jų skaitomų knygų neįveiktų nė 10 puslapių. Na, aš pabandžiau įveikti kiek daugiau, bet galbūt tai ir neleido man netgi aplankyti tos vienintelės <60km nuo Kauno egzistuojančios gyvenvietės :) Nežinau, gal žiūriu pernelyg skeptiškai, bet labai nesinorėjo įsitraukti į religiniais principais veikiančią bendruomenę. Dar šiek tiek išgasdino internetinėj erdvėj rasti pasakojimai apie tokių bendruomenių gyvenimą ir nusprendžiau visgi kol kas pasilaikyti atokiau.

Na ir kas mums liko? Taip, apvalus nuliukas :) Ir galvasopis - ką gi daryti? O ką, jei bandant kurtis naujoj vietoj - niekas daugiau neprisijungs, ir po kažkiek metų teks ieškot iš naujo. O tu jau turėsi susikūręs savo erdvę, kurią bus gaila palikt.

Ir visgi pasirinkau, taigi mano sodybą nuo Kauno skiria 40 minučių kelio, bet joje kol kas tik vienas "sveiko proto(no bullshit) ekologas" :-) O visi kiti mielai laukiami, vietos pakanka. Vien dabartinis mano sklypas turi vietos kokioms 6 sodyboms. O visai prie pat stovi kita, rodos pardavinėjama sodyba. Taigi, kontaktai dešinėje :)

Bėgis žemyn

Noriu atsakyt į vieną klausimą: o apie ką aš čia?
Sodyba, kaimas, ekologija - gražūs žodžiai, bet iš esmės ką gi aš bandau pasiekti?
Tad šiek tiek gyvenimiškos filosofijos

Štai susipažinau su nauju man terminu: "Downshifting". Lietuviškai tai skambėtų: žemesnio bėgio jungimas. Praktiškai tai yra gyvenimo filosofija, pasisakanti už lėtesnį gyvenimo tempą. Taip siekiama geresnės gyvenimo kokybės.

Filosofija gimė priešinantis masinei kultūrai, kuri žmogų paverčia darbo bei vartojimo mašina. Teigiama, kad nesamonė yra dirbti tiek daug, vien kad gautum teisę pasukioti apynaujo automobilio vairą, šnekėti blizgančiu mobiliaku ar paverkti ant psichologo kušetės nes stresas jau baigia atimti miegą naktimis. Akivaizdu, kad toks gyvenimo modelis nėra orientuotas į gyvenimo kokybę, jis labiau tinkamas robotams o ne gyviems žmonėms. Dažnas susivokia, kad pateko į užburtą ratą - nesijaučia laimingas tiek daug dirbdamas tad skandina savo stresą vartodamas, o vartojimui finansuoti yra priverstas dirbti toliau. Kiti galvoja kad padarys karjerą ir ateity jau gyvens laisviau. Bet kylančią karjerą nejučiomis seka augantis vartojimas ir laisvo gyvenimo planai vis nukeliami. Apie šią situacija prikurta visokių terminų ir posakių. Man patinkantis: "Šioje visuomenėje žaidžiamas žaidimas, kuriame laimi tas, kuris mirdamas turi daugiausiai pinigų". Patarimus kaip gi išeiti iš to užburto rato ir duoda downshifting filosofija. Kokie jie?

Štai pirmas ir pats stipriausias: mesk darbą, rask pinigų individualioj veikloj.
Bet viena yra kalbėti, kaip smagu būtų tai padarius leisti laiką su šeima bei susirasti keletą sielą džiuginančių hobių, kurie generuotų kokias nors pajamas. Ir visai kita - suvokti, kad negavus tų pajamų, po pusmečio bankas tavo šeimą išmes iš buto. O jei turi susitaupęs pinigų, ir gali kokybiškai praleisti kelis metus, tai praėjus tiem metam tavo karjera jau sudegus, CV nieko nebedomina ir teks dirbti už trigubai mažesnį atlyginimą, nei prieš tai. Trumpai tariant tokie kardinalūs pokyčiai, kaip darbo metimas, daugeliui bus kelias į vieną pusę. Be bilieto atgalios. O taip yra baisu..., bent man

Antras patarimas: nebevartok tiek daug - sutaupysi pinigų, kurių padedamas galėsi įgyvendint pirmą patarimą.
Atsakau iš karto: nė velnio. Tiek tiesiog nesutaupysi, o taupydamas prarasi aplamai bet kokią motyvaciją ir gyvenimo džiaugsmą. Kai gyvenau UK girdėjau kažkur istoriją, kaip tautietis pusę metų sažiningai dėjo pensą prie penso, kad galėtų gryžt namo ir pradėt naują gyvenimą, galų gale trūkųs plionkei, pragėrė visas tas santaupas per vieną dieną. Nežinau kiek tiesa, bet perspausti savęs tikrai niekada neverta.

Trečias patarimas geresnis: atakuok problemą dviem frontais, bet nepersistenk. Sumažink išlaidas, bet ne per daug. Darbe pereik prie 3/4 etato ir atsilaisvinusį laiką skirk hobiams, laisvalaikiui, šeimai. Klasikinis žemesnės pavaros jungimo pavyzdys. Pradėdamas rašyt šį patarimą galvojau kad po to jį kaip nors sukritikuosiu, bet dabar nebežinau kaip :) Manau kad jis tobulas. Man tikrai taip nereikėjo mano naujo išmanaus telefono, o savaitgalį Druskininkuose nesunkiai pakeis pirtis sodyboje. Dviračiu į darbą vietoj mašinos? Nuostabi idėja! O vietoj šių daikčiukų/patogumų galėčiau keliauti iš darbo ne 17:00 o 15:00 ... oho, fantastika. Ir niekuo nerizikuoju. Galėčiau taip pagyventi pusmetį, ir po to gryžt prie įprastos apyvartos, jei nepatiks.
Tik čia pauzė.., o ką apie tai darbdavys? Ar jis tuo suinteresuotas? - Tikrai ne. Ar jam patogu, kad darbo valandomis darbo vietoje nėra žmogaus atsakingo už kažkurį darbą? Ar kad klientam paskambinus, niekas nekelia ragelio, nes reikiamas darbuotojas užsiėmęs savo gyvenimo kokybe? Tfu, arba dirbi pilną etatą kaip visi, arba eini velniop. Na, ir kadangi šeimoje turime bent du dirbančius žmones, rizika, kad darbdavys sureaguos būtent taip padvigubėja.

Ar yra dar patarimų? Ne itin... Tiesa, sunku ką ir patarti plačioms žmonių masėms, nes kiekvieno atvejis individualus. Kiekvienas turi rasti savo kelią, galbūt bent žinodamas bendras kryptis.


Tai va, pripyliau kalną teorijos. O kaip aš pats?

Na, o aš pats esu įstrigęs tam pačiam rate. Turiu butą su milžiniška paskola bei pastovų 8-5 darbą. Bet bandau ieškot išeičių. Tiesa dar nežengiau jokio radikalaus žingsnio ir artimu metu neketinu to daryti. Bet keikiu save atsakančiai, nes daugeliu aukščiau minėtų aspektų esu smarkiai geresnėj padėty nei dauguma kitų žmonių.

Turiu tvenkinį!

Visgi šaunu, palikdamas kaimą žiemai tikėjausi grįžti kovo mėnesį, o va per didžiausius šalčius pavyko iškasti tvenkinuką. Kainavo šiek tiek daugiau nei tikėjausi, bet rezultatas rodos neblogas. Žinoma dar reikia palaukti vandens, ir išsiaiškinti kaip veikia melioracija, kuri iškasus duobę niekaip nesusiderino su brėžiniais :)
Taigi gavosi 10'ies arų duobė, išilgai bus gal 40 metrų, taigi paplaukiot jokių problemų. Gruntas puikus, grynas molis.

Ką gi, laikas pagalvoti kokius darbus numatau ateinančiam sezonui:

• šiukšlės - jų dar labai daug, reikia ir išrinkti ir suorganizuoti išvežimą
• žemės darbai - tvenkinio kasikai nemažai pasidarbavo lygindami ir kitas vietas - o ypač "centrinę aikštę". Aišku didelė technika dirbo grubokai, tad teks kuo greičiau viską sulyginti ir kuom nors užsodinti.
• centrinės aikštės įranga - tinklinio/bandmintono aikštelė, pavėsinė, ir kiti mieli laisvalaikio leidimo atributai
  
• daržas - gamtinės žemdirbystės pagrindais. Jau šiek tiek praktikavau šį variantą sode, bet dabar pakilsiu į visai naują lygmenį - čia žinoma atskira didelė tema
• sodas - esami vaiskrūmiai/vaismedžiai kiek skurdoki, tad laukia nemenkas darbas užsodint naujais, taip pat nepamiršt ir visokių vynuogių, apynių ir kitų pakampėmis išsibarsčiusių sodinukų
• miškas - pernai metų audrai visiškai išlaužius nemažą sklypo teritoriją atsirado vieta mažam miškui. Planuoju užsodinti tradiciniais lietuviškais miško medžiais.
  
• miško sodas - na, vėlgi atskira tema, turiu numatęs atskirą teritoriją "idealiam daržui/sodui", kuriame viskas auga vienoje vietoje ir visiškai nereikalauja priežiūros. Tik imk derlių :). Na, bent jau teorijoje ir kur ne kur pasaulyje. Tiesa Lietuvoje rodos to normaliai dar niekas nebandė, tad čia labiau eksperimentinis projektas.
• tvenkinio priežiūra - čia elementariai nieko dar nežinau, turiu duobę ir viskas :). Reik domėtis
• pirtis - vėl atskira tema. Greitu metu tikrai įsirengsiu pusiau indėnišką, o po to du keliai: vienas labai ilgas ir pigus - molinė savo rankom statoma. Antras greitas ir brangus - rastinė statyta kokios firmelės ar pavienio meistro ( pirmasis kelias tikrai ne šiam sezonui )
  
• molinė duonkepė - molio, šiaudų, smėlio bei teorinių žinių turim per akis. Belieka tik išsirinkt vietą ir pradėt darbus.
• lauko baldai - vėlgi visokių lentų, rastų ir turim krūvas. Tiesa žinių čia trūkumas, rankos taipogi kreivokos. Bet noras yra :)
• rampa į tvenkinį - inspiruotas šio filmuko pastebėjau kad ir pas mane prie tvenkinio yra nemažas kalniukas ( antra nuotrauka daryta nuo jo ). Reikia tik sukonstruoti rampą, bei išlyginti keliuką dviračiui
  

Oho, nu ir sąrašiukas gavosi.. Jau pačiam skamba labiau kaip fantazija, nei reali tikimybė. Bet gerai, bus proga lapkričio mėnesį palygint, kas gi iš tiesų pavyko.