Čia reiktų šiek tiek priešistorės. O būtent apie tvenkinio teisinį statusą - čia susitvarkiau viską teisingai. Tai yra nuvykau į Kaišiadorių rajono savivaldybę, kur labai maloni ir neįtikėtinai nuostabiai su klientais bendraujanti moteriškė išsitraukė melioracijos žemėlapius ir atšvietusi mūsų sklypo zoną nupaišė ten tvenkinuką (tiksliau jo rekomendaciją, leido kiek nukrypt). Uždėjo parašus, antspaudus ir panašiai. Viskas labai tvarkingai. Na, ne visai be problemų. Nes pasirodė, kad per tą vietą kur mes norėtume kasti tvenkinį eina "magistralinis" melioracijos vamzdis. Jo pažeist jau šiukštu jokiu būdu, nes jis priklauso valstybei bei esti svarbi viso melioracijos tinklo dalis. Visi kiti vamzdžiai kaip ir mūsų nuosavybė ir niokot juos galim be gailesčio. Bet nuo to magistralinio tai jau reiktų išlaikyt atstumą.
Na, tokia oficiali tiesa. O realiai tas magistralinis prasideda praktiškai mūsų sklype, toliau eina vien tik per mūsų sklypą surinkdamas pakeliui vandenį iš šalutinių vamzdukų, kurių 100% yra taip pat mūsų sklype. Ir tik palikdamas mūsų sklypą jis įsijungia į dar didesnį vamzdį ateinantį iš gretimo sklypo ir dar po kelių šimtų metrų papuola į upeliuką. Trumpai tariant, net jei visą tą vamzdį sunaikintume pilnai, niekas be mūsų pačių to nepajustų ( na pačiam gale gal kiek reiktų palikt ).
Bet mes žmonės padorūs, įstatymų laikomės, tad stengėmės nenukrypti nuo plane mums nupieštų rekomendacijų. Tad tvenkinuką iškasėm šalia to magistralinio. Na, arba šalia tos vietos, kur mūsų įsitikinimu turėjo eiti magistralinis. Arba mes pasakėm tvenkinkasiam kasti toj vietoj, kuri yra šalia tosios, kur mūsų galva turėtų eiti magistralinis. Tikiuosi minčių eiga aiški - magistralinį tvenkinkasiai prakirto ir net nepastebėjo.
Tad štai ir išsiaškinom kas gi tai per vamzdis, pastoviai nusiurbinėjantis mano tvenkinį. Iš tiesų tai ne taip ir smarkiai nukrypom, būtų tvenkinys gal tik pora metrų į šoną, ir vamzdis būtų likęs šalia. O bet tačiau - turim ką turim. Pačiam tvenkinio krašte vamzdis įeina į tvenkinį atnešdamas nemažai vandens ir už kokių 6 metrų randu tą patį vamzdį vandenį jau siurbiantį tolyn.
Čia ir iškilo dilema - ką daryti. Ok, visų pirma tylėti, ir nieko nesakyti valdžios institucijoms ( šis įrašas - puikus pavyzdys, kaip to nedaryti ). Toliau, patarimas kurio sulaukiau - elementariai užkimšti tą vamzdį ir apie viską pamiršti. Paprasta, bet mano kvaila galva kiek pavojinga. Ar nesibaigtų taip, kad vanduo tvenkiny pradės lipti už krantų, nes kito vamzdžio galo, kuris vandenį atneša gi niekaip neužkimši. Man aiškino, kad vis viena čia jokio potvynio nesukursiu, ir perteklinį vandenį vamzdis pasigaus kiek toliau nuo tvenkinio. Na, bet atsarga gėdos manau nedaro, tad sugalvojau kiek kitaip. Ogi į tą vamzdį ikišti kitą vamzduką, užsandarinti ir per alkūnę nukreipti tą naują vamzduką krantu iki pat viršaus. Tokiu būdu visas perteklinis vanduo gražiai sau nubėgtų nauju vamzduku į senąjį ir toliau jau į melioracijos sistemą.
Va - taip ir padariau, kadangi darbas šlapias ir sunkus, pavyko nuimti tik vieną nuotrauką vidury proceso, kur vamzdukas su iš anksto užmauta alkūne jau įkištas ( prieš tai apvyniotas skuduru išmirkytų cemente ), iš išorės vėl kiek apvyniotas skuduru ir apcementuotas.
Nuotraukoj matosi senojo vamzdžio nuolauža, bei mini užtvanka skirta sulaikyti tvenkinio vandeniui. Dar stiklainiukas, skirtas surinkti vandeniui iš prie pat esančio dar vieno atitekančio vamzduko (su tuo stiklainiuku tupėjau porą valandų :) , brrr )
Toliau jau paprasčiau. Ant alkūnės maunu dar vieną dviejų metrų vamzdį, paskaičiuoju kad iki pat viršaus reikės dar dviejų ir po savaitės gryžęs tikiuosi rasti bent pusmetriu daugiau vandens. Arba ne :) Viskas jau pernelyg mėgėjiškai sukurpta, velnias žino ką ten rasiu.
Dar pavyko sodybos nuotraukėlė nauju kampu, matosi gamtinės žemdirbystės pagrindais vystomas daržas
