Pradėjęs domėtis įprastinėmis pirtimis, iškart supranti, kad dalykas čia rimtas, ir kaštuoja rimtus pinigus. Na, jei stataisi pats, gali šiek tiek sutaupyti, bet reikia tikrai gerai išmanyti, ką darai. Kadangi plaktuką nuo kalto skirt išmokau savimoksliai, ir dar visai neseniai, tad savo sugebėjimais pastatyti nors vieną tiesią sieną abejoju. Laisvų pinigėlių taip pat ne per daugiausia. Pirties visvien norisi, tad tenka ieškot trečio varianto.
Taip gimė mintis pasistatyti ką nors pusiau laikino, atrodančio klaikiai, be jokių patogumų, bet užtat puikiai atliekančio pagrindinę funkciją. Ir kainuojančio nedaug, bent iki 200 Lt.
Pradedu nuo plano, garinę numatau 4'iem žmonėm, na panašios talpos ir priepirtis. Sumoj telpu į 8 kvm. Tikiuosi statybos leidimo nereikia :) Gulto aišku tikro nebus, puikiai sueis ir koks nors stalas.
Karkasą sukalti pavyksta per kelias dienas. Rąstus tiesiog bedu į žemę ir užpilu cementu. Stogą bei šonus apkalu kluone rastomis ne pirmos jaunystės bei ne pirmo naudojimo lentomis. Bandžiau daryti lygiai ir tiesiai, kas žinia niekaip nesigavo, na bet karkasas stovi. Stogą darau su šiokiu tokiu nuolydžiu, bet vėliau svečiai iš jo pasityčioja ir sako, kad tikrai įgrius nuo sniego. Na, nuleidžiu negirdomis :) Paskutinis darbas - aptraukti polietilenu - kiek netrivialus pučiant stipriam vėjui, bet viskas gaunasi. Viso karkasas man kainuoja: 60 Lt polietilenas ir 10 Lt cementas, na ir pora dienų darbo. Štai ir pirtis iš plėvelės. Atrodo skirtingose stadijose štai taip
Oo, kad viskas taip paprastai ir aiškiai būtų vykę ir su pačiu svarbiausiu pirties elementu - krosnimi. Galima manęs paklausti ką aš apie ta krosnis išmaniau? Atsakymas aiškus ir paprastas: ogi ničnieko. Buvau naivus ir kvailas iki pažaliavimo. Na, bent jau žinojau iš ko statysiu - išardytų senosios trobos krosnies plytų. Ardymas pasirodo besąs labai nemalonus procesas - dulkių ir suodžių begalės, o visiškai sveikos plytos nė vienos :) Vis tik pavyksta atrinkti šiek tiek padoriau atrodančių plytų, tad pirmyn į darbus.
Aha, krosnį aš įsivaizduoju be galo paprastai - vieta malkoms, o virš tos vietos kaminas išeiti dūmams. Virš vietos malkoms sluoksnis plytų, beigi akmenys, ant kurių jau pilsiu vandenį. Nesitikiu kad plytų kaminui pakaks, o ir jų pakakus, nedrįsčiau statyti ką nors labai aukšto, tad nusiperku metalinį kaminą su stogeliu senukuose ( dar 90 lt ). Na, o mūryt visai smagu. Molį maišau su smėliu, šiek tiek vandens, ir bandau sudėlioti nelygias plytas į daugmaž tvarkingą kompoziciją. Kažkas gaunasi
Čia įvyksta pirmas rimtesnis kultūrinis šokas, gal aš čia rimtai kažko nesuprantu? Internetą jau buvau panaršęs prieš tai, ir nieko padoraus neradęs, bet dabar vėl jo griebiuos su atnaujinta energija. Brėžinių, ar šiaip paaiškinimų rasti angliškuose puslapiuose tikrai labai sunku. Pavyksta aptikti forumą rusu kalba. Skaityt man sunkoka, bet vieną kitą mintį sugebu susigaudyti iš atsitiktinių brėžinių. Pirmas suvokimas - dūmas neturėtų keliauti tiesiai kaminu į lauką. Dūmas matyt būna labai karštas( ir kas galėjo pagalvoti ? ) tad tą karštį reiktų išnaudoti dūmą pavingiuojant.
Ok, iškart gimsta naujas krosnies projektas ( kiek kopijuotas nuo vieno iš rastų rusų forume ). Šį kart dūmas pavingiuojamas, tad krosnį tenka paiilginti. Atrodo štai taip.
Seną krosnį išardau iki pat pamato, ir mūrinu dar kartą. Šį kart krosnis gerokai masyvesnė, o ir plytų prireikia daugiau. Tiesą sakant ir rezultatas atrodo labai padoriai tad į šį savo kūrinį jau žiūriu su pasididžiavimu. Vėlgi pirmo kurimo baimė: ar vingiuos tasai dūmas link kamino, ar nepabandys virsti tiesiai į garinę? Vingiuoja betgi puikiai. Pirmam rimtam kūrenimui įvertinti netgi turim svečių. Na, kaip čia pasakius :) Išsitraukėm ir vantas, ir užėjom ne vieną kartą, bet ar tai tikrai buvo galima pavadinti pirtimi? Karšta visgi nebuvo. Akmenys, nors ir gerokai šiltesni nei praėjusį kartą, užpylus vandens gan greit atšalo. Po valandėlės užpiltas vanduo jau plovė po akmenim esančias plytas, nesuteikdamas daug garo.
Gerai, viena bėda tikrai aiški, dūmas kaitina plytas, kurios galbūt neturi tokio gero šiluminio laidumo, ir tos savo šilumos nesugeba atiduoti akmenims. Būtų gerai plytas pakeisti kokiu nors metalu. Na, išardžius senąją trobos krosnį liko jos durelės, kurios puikiai tam tinka. Antra idėja yra dar pailginti dūmo kelią idėjus horizontalią pertvarą, kam pasitarnauja kitos tos pačios senosios krosnies durelės. ( Metalinės dalys brėžiny mėlyna spalva )
Perdarymas šį kartą nėra labai sudėtingas, bet reik nepamiršti, kad susierzinimas jau didėja :) Tiesą sakant jis dar labiau pakyla pabandžius pakurenti rimčiau. Rezultatas dar blogesnis už prieš tai buvusį variantą :) Brrr., nu kasgi dabar? Pastebiu, kad metalinės durelės įkaista labai greitai, taip pat lyg ir įkaista virš jų esantys akmenys. Bet visi kiti akmenys aukščiau tik lengvai sušyla. Galbūt durelės tam visai netinka, ir reiktų kažkokio didesnio metalinio indo su sienelėmis. Tokiu būdu būtų galima akmenis ne tiesiog užmesti ant viršaus, bet taip sukrauti, kad liestųsi su sienelėmis. O laimei toks indas atrandamas toj pačioj senojoj krosny :) Tad sekantis variantas atrodo taip
Na, kaip čia pasakius, išbandžius šį variantą, vieną užėjimą jau pakvepia tikra šiluma. Bet vėlgi, antro karto jau nebepavyksta išgauti :( Brrr, galva nebeneša, nu ką dar galima padaryti...? Vienas kaltinamas žvilsnis sminga į patį metalinį indą. Jis nėra vienalytis, o tiesiog surinktas iš metalinių plokščių. Gal todėl indo sienelės nėra itin karštos. Taigi net ir pakūrenus keturias valandas, prie jų įmanoma pridėti pirštą. Dugnas žinoma įkaitęs geriau. Deja geresnio indo neturiu, bet čia topteli kvaila idėja: galbūt vertėtų atsisakyti ankstesnės inovacijos daryti horizontalią pertvarą ir leisti ugnies liežuviams tiesiogiai laižyti metalinio indo apačią? Na štaip taip
Nereikia nė minėti, kad nors ir neišleidau šiam projektui pinigų, nervai jau šiek tiek pakrikę :) Bet ojoj, kokia gera buvo paskutinė idėja! Efektas pasijautė iš kart pradėjus kurent. Apatiniai akmenys įkaito žaibiškai. Ar iš paskos pasekė ir kitos eilės akmenų?, Nė velnio :) Bet užtai atsirado galimybė kurenimą palengva tęsti jau užėjus į pirtį. Tokiu būdu apatinis akmenų sluoksnis, net ir juos atvėsinus su vandeniu, spėja vėl įkaisti kol atsigavinėji priepirtyje.
Nežinau kodėl tik dabar susivokiu į pirtį atsinešti termometrą :). Pirmą kartą pasiekiu 41 laipsnį, antrą jau 44 laipsnius. Bet būtų per akis ir mažiau. Užpylęs vandenį, garų net nebesuku su rankšluosčiu, nes ir taip sunku ištvert. Paskutinis kartas iš vis fantastiškas. Pati tikriausia pirtis. Panaudojam ir kvapus, ir vantas, ir medų. Keturios nepertraukiamos valandos procedūrų, o krosnis gali dar ir dar :)
Išvados ? Ogi galima pasiekti kažką labai labai gero net ir nė velnio nesuvokiant ką tu čia darai, ir suinvestavus viso 160 Lt. Pats procesas, nors ir sukėlęs šiek tiek nervų, vis vien malonus. O ar pirtis išlaikys žiemą? Nesvarbu, nes manau kad galėsiu greitai ją perstatyti. Be to kitais metais tikiuosi šalia esamos pirties startuoti molinę ( o gal ir ne, priklauso, kiek turėsiu tam laiko ). Net nėra klausimų, kaip šauniai tam pasitarnaus mano dabartinė patirtis.
A, dar vieną idėja tiesą sakant turiu. Iš ankstesnės nuotraukos matosi, kad metalinis indas turi dureles. Pagalvojau, o ką jeigu leisti ugniai keliauti tiesiai per akmenis, na daugmaž taip ( durelės žaliai )
Manau, kad tada turėčiau galimybę įkaitinti visus akmenis. Aišku reiktų nustoti kūrenti prieš ateinant į pirtį, bet tikiuosi, kad nereiktų tų keturių valandų išankstinio kūrenimo, o pakaktų gal kokios valandos. Tiesa nežinau, ar dūmams perėjus akmenis, and pastarųjų neliktų suodžių, kurie jau savo ruožtu galbūt patektų į garinę su vandens garais. Na, manau kad visa tai pavyks išsiaiškinti kitąmet :)
Įsivaizduoju, kaip tokį mano įrašą su juoku skaito bet koks tikras pirtininkas. Galbūt visiems žinomas tiesas pateikiu vaikiškai ir naiviai. Na, bet svarbiausia gi rezultatas?
